Kalinys – apie gyvenimą kalėjime: turiu savo dūchą

Kalinys – apie gyvenimą kalėjime: turiu savo dūchą

Šį laišką rašau iš kalėjimo, kuriame praleidau jau daugiau nei 12 metų. Taip, esu kalinys. Ilgai kaupiausi ir mąsčiau, ar iš viso verta rašyti, ar būsiu išgirstas, ar nepabloginsiu situacijos. Ir vis dėlto šiandien mano pirštai mikliai spaudo prabangaus nešiojamo kompiuterio klavišus. Internetas prastokas, bet veikia…

Rašyti moku, nes visada buvau gabus bei apsiskaitęs. Nekaltinu nieko, kad toks mano gyvenimas, bet… Dažnai kyla mintys, kas būtų, jeigu nebūčiau kalinys? Kas būtų, jeigu pirmą kartą, kai patekau už grotų, mane būtų laikę žmogiškomis sąlygomis. Gal būčiau apmąstęs, nebekartojęs klaidų… Tokiomis gyvuliškomis sąlygomis, kuriomis sėdi Lietuvos kaliniai, nepataisysite žmogaus, o atvirkščiai – sugadinsite.

Tiesa, aš esu bachūras. Tie, kas nežino, paaiškinu: bachūras tai tas kalinys, kuris turi žodį tarp kitų kalinių, turi dūchą (žmogų, kuris skalbia kojines, triusikus, padeda kituose darbuose). Aš – bachūras, mano sąlygos geresnės nei daugumos, be to, neskriaudžiu savo dūcho kaip kiti bachūrai. Nors ir negaliu parodyti viešai pagarbos savo padėjėjui, bet jį gerbiu. Dirba žmogelis atsakingai.

Kodėl rašau šį laišką? Todėl, kad noriu atkreipti visuomenės dėmesį ir išvardinti tai, ko mums labai trūksta:

1) Kokybiško maisto. Nerasite kalinio, kuris džiaugtųsi maistu, kurį gauname kas dieną. Kodėl bent kartą per savaitę mes, kaliniai, negalėtume užsisakyti tai, ko tik pageidaujame? Juk kelias į vyro širdį eina per skrandį. Tai kodėl nenorite, kad mūsų širdys suminkštėtų?

2) Merginų. Dažnas kalinys neturi žmonų, o sekso norisi… Kodėl negalima susitikti su merginomis bent kartą per savaitę? Juk mergina ateitų savo noru, ne per prievartą, tai kokios problemos? Laimingi būtų visi, nes jei mes patenkintume šį malonumą, tai galbūt priartėtume arčiau žmoniškumo? O merginų, kurios norėtų, kad jas pamalonintų prisirpęs vyrukas – daug (…) Visos panos apie tai svajoja. Tad kam kankinti mus ir panas, kurios nekantrauja pasinerti į malonumų jūrą?

3) Pinigėlių. Jei mes esame pasodinti per prievartą, tai kodėl negauname pinigėlių? Juk mums taip pat norisi pirkti skanėstus, ar kažką, kas mus pamalonintų? Juk žmogiškumas gimdo žmogiškumą!

4) Patogesnių gyvenimo sąlygų. Ar matėte, kokiomis aplinkybėmis gyvena kalinys? Kodėl nėra remontuojamos patalpos, kodėl neturi dušo su radiju? Juk mes irgi žmonės! Mes irgi norime burbulinės vonios su masažais, mes taip pat norime reguliuoti oro temperatūrą savo kamerose. Kodėl neturime kondicionierių? Kartais kvėpuoti nėra kuo, bet kenčiam… Ar kankindami kitą, pasieksite naudos? Nemanau…

5) Laisvo interneto ir laisvo leidimo naudotis mobiliais telefonais. Mes taip pat norime palaikyti ryšį su pasauliu. Tiesa, mes jį ir palaikome, tiesiog viskas slaptai. Kam to reikia? Jei būtų įgyvendinti šie 5 punktai, garantuoju, kad kaliniai nebebūtų tokie žvėriški. Gal ir grįžtume atgal, bet nebūtume tokie pikti ant pasaulio.

Kalinys

Šaltinis: delfi.lt

Pasidalinkite!
Rekomenduojama Jums:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *