Vilniaus tabore heroinu prekiauja beveik visi

Vilniaus Taboras

Šį kartą pasakojimas apie Vilniaus policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) nuveiktą didžiulį darbą, aiškinantis, kas ir kaip tiekia heroiną čigonų taborui.

Šio tyrimo tikslas – nustatyti ir lokalizuoti heroino patekimo į Vilniaus čigonų taborą kanalus ir šią veiką vykdančius asmenis.

Kirtimų mikrorajone dar 1956 metais įsikūręs čigonų taboras yra viena kriminogeniškiausių Vilniaus miesto teritorijų. Kiekvienas Vilniaus gyventojas taborą žino kaip narkotikų platinimo vietą.

Po Nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus čigonų taboro gyventojų veikla buvo labai įvairi. Didžioji dalis čigonių (vadinamosios „būrėjos“) vertėsi sukčiavimu ir vagystėmis, dalis vertėsi alkoholio (pilstuko) platinimu ir tik labai maža dalis platino smulkintas aguonas bei kanapes, kurių įsigyti atvykdavo Vilniaus narkomanai (jų mieste tuo metu buvo vos keli šimtai).

Augant narkotikų paklausai į pasiūlą įsitraukė ir čigonai. Nuo 1995-1996 metų beveik visų tabore gyvenančių šeimų pagrindinis verslas tapo prekyba narkotikais. Tabore prasidėjus masinei prekybai narkotikais, užsimezgė daugybė naujų nusikalstamų ryšių, apimančių didžiąją dalį Lietuvos čigonų. „Širkos“ (aguonų ir jų dalių koncentratas) gaminimas iš aguonų reikalavo pridėtinio darbo – gaminimo proceso, kurį atlikti taboro viduje tapdavo sudėtinga dėl stiprėjančio kriminalinės policijos darbo. Narkotikų gaminimas už taboro ribų taip pat atnešdavo nuostolių, kai policija išaiškindavo namudines laboratorijas, kurios kadaise veikė Vilniaus rajone (Pagiriuose, Jašiūnuose), Anykščių rajone (Troškūnuose), Alytuje ir kitose Lietuvos vietose.

Maždaug 2005 metais, supaprastindamas nusikalstamą veiką iki lygio „perku – parduodu“, į taborą atkeliavo heroinas. Su heroino atėjimu tabore susidarė hierarchija: turtingesni ėmėsi didmeninės narkotikų prekybos, skurdžiau gyvenantys liko prekiauti mažmena.

Sukoncentruota prekyba heroinu Vilniaus tabore, kaip vieningame darinyje, policijai buvo iššūkis. „Vieningas darinys“ reiškia, kad narkotikai į didmeninę ir mažmeninę prekybą patenka iš vienų rankų, kurios organizuoja heroino kontrabandą.

2008 metais buvo išaiškintas kontrabandos atvejis, kai iš Baltarusijos į Lietuvą per sieną buvo gabenami 5 kilogramai heroino. 2011 metais Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnai išaiškino ir sulaikė 4 kilogramus kontrabanda gabenamo heroino.

Šia ankstesne praktika vadovautasi pradedant naują tyrimą. Buvo siekiama atskleisti naują kanalą, kuriuo į Vilniaus čigonų taborą tiekiami labai dideli heroino kiekiai. Pirminiais veiksmais buvo nustatyti heroiną vartotojams platinantys mažmenininkai, kurių tabore yra gausu, bei jiems narkotikus tiekiantys didmenininkai.

Vilniaus čigonų taboras

Kruopščiai tiriant narkotikų platintojų ryšius nustatytos ir aukštesnės heroino tiekėjų grandys bei apčiuopti kanalai, kuriais heroinas iš Vidurinės Azijos gabenamas į Lietuvos Respubliką. Pareigūnai, analizavę su narkotikų platinimu susijusią informaciją, pradėjo domėtis dviejų tadžikų veikla, kurie Kauno miesto turguje pirkdavo naudotus automobilius, o paskui juos gabendavo į NVS šalis.

Atlikus išsamų tyrimą paaiškėjo, jog Tadžikistano piliečiai Lietuvoje susitikdavo su gerai policijai žinomais narkotinių medžiagų platintojais čigonais, o automobilių verslas buvo tik priedanga nusikaltimų vykdymui. Tolimesnis stebėjimas davė rezultatų. Buvo nustatyta, kad heroinas buvo gabenamas automobiliais, tam specialiai įrengtose slėptuvėse.

Realizuojant surinktą informaciją, policijos pareigūnai, sėkmingai atlikę kriminalinės žvalgybos veiksmus, 2013-ųjų lapkričio 20 d. greitkelyje Kaunas–Vilnius sulaikė dviem automobiliais iš Kauno į Vilnių važiavusius du Tadžikistano piliečius. Viename automobilyje kratos metu policijos pareigūnai surado 3 kg heroino, kitame automobilyje – 105 000 JAV dolerių.

Nustačius įtariamųjų nuomojamą namą Kaune, buvo atlikta neatidėliotina krata, kurios metu namo kieme rasta slėptuvė su 7 kg heroino. Teismas įtariamiesiems buvo skyręs griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Tačiau visuomenėje didelį atgarsį sukėlė vieno Tadžikistano piliečio – Komildzhono Umarovo paleidimas į laisvę. Pernai vasarį visuomenę ir politikus pribloškė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Kisielius – jis nurodė K. Umarovą paleisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus. Žinoma, įtariamasis nuo teisėsaugos pasislėpė, jo ieškoma iki šiol.

Pasak pareigūnų, tai buvo ilgas ir sudėtingas tyrimas. Jo rezultatas – aptiktas tarptautinis heroino tiekimo iš Afganistano į Vilniaus čigonų taborą kanalas.

Tęsiant neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus 2014 gegužės mėnesį buvo sulaikyti trys čigonai – sulaikytų Tadžikijos piliečių bendrininkai. Jie įtariami narkotinių medžiagų platinimu dideliais kiekiais. 2014-ųjų gegužės 9 d., 1.15 val., Vilniuje, šalia Savanorių pr. 1, buvo sustabdytas čigono vairuojamas automobilis „Mecedes Benz“ su Prancūzijos valstybiniais numeriais. Sustabdžius minėtą automobilį iš jo iššoko keleivio vietoje sėdėjusį romų tautybės moteris, kuri pasileido bėgti ir ant žemės numetė savo rankinę. Joje buvo rasta apie 120 g heroino.

Sulaikytų asmenų gyvenamojoje vietoje atlikus neatidėliotiną kratą buvo rasta apie 3,5 kg heroino. Atlikus neatidėliotiną kratą vieno iš sulaikytų motinos bute rasta apie 800 g heroino, šaunamasis ginklas ir šaudmenys.

Baudžiamoji byla dėl 7 epizodų (narkotinių medžiagų kontrabandos, disponavimo labai dideliu kiekiu narkotikų, pasikėsinimo įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis), taikant daugiau kaip 20 000 eurų laikiną nuosavybės teisių apribojimą įtariamųjų piniginėms lėšoms, perduota Vilniaus apygardos teismui. Byloje kaltinimai pareikšti keturiems asmenims.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *