Venesuelos valdžios paslaptis saugo kalintis narkotikų baronas

Kalėjimas El Helicoide

„El Helicoide“ – „Sraigės kiautas“ – taip venesueliečių vadinamas liūdnai pagarsėjęs kalėjimas, esantis Venesuelos sostinėje, Karakase. Sostinės centre ant kalvelės stūksantis kalėjimas atrodo kaip milžiniška piramidė. Čia sėdi daugiau nei 300 kalinių, daugelis – politiniai.

Niūriame slaptosios tarnybos „Sebin“ kalėjimo pastate yra ir ypatingos svarbos asmeniui skirta kamera.

Erdvioje, oro kondicionieriumi aprūpintoje vienutėje yra įsikūręs narkomafijos bosas Walidas Makledas Garcia (Walid Makled García).

Jis dėl arabiškosios kilmės vadinamas El Turco (Turkas) arba El Árabe (Arabas).

W.Makledas sprendžia, kuris kalinys turi gauti čiužinį, o kam teks miegoti ant grindų. Mafijos bosas turi prieigą prie interneto, naudojasi „Twitter“ ir „Instagram“.

Kai El Turco tampa nuobodu, jis palieka kalėjimą ir linksminasi diskotekose, viešnamiuose, rašo „Der Spiegel“.

„W.Makledas yra tikrasis „El Helicoide“ valdovas“, – pripažino kadaise buvusi kovos su narkotikais žinybos direktorė Mildred Camero.

Walidas Makledas Garcia

Saugumą užtikrina žinios

Prieš 8 metus W.Makledas buvo suimtas Kolumbijos pasienio mieste Kukutoje. Vėliau jis apkaltino daugiau negu 40 Venesuelos generolų ir aukštų Hugo Chavezo vyriausybės funkcionierių narkotikų prekyba.

Jis žino, kokie karininkai pardavinėja kokainą, koks ministras plauna pinigus, gautus iš narkotikų.

Tarp jų – dabartinį viceprezidentą Tarecką El Aissami ir Venesuelos parlamento vadovą Diosdado Cabello.

Narkotikų boso turima informacija dabar yra jo gyvybės draudimo liudijimas.

„W.Makledas savo dokumentus atidavė saugoti advokatams visame pasaulyje. Jei jam kas nors atsitiks, tai bus paviešinta“, – sako jo teisininkas Miguelis Ramirezas Gaitanas.

Manoma, jog šalies prezidentas N.Maduro naudojasi narkotikų boso turima informacija savo priešams diskredituoti.

Už šią paslaugą Venesuelos vyriausybė veikiausiai W.Makledui suteikia išskirtines sąlygas kalėjime.

Per savo „Instagram“ paskyrą jis kaltina aukštus buvusius funkcionierius, kuriuos atleido N.Maduro, jog jie pelnėsi iš narkotikų verslo ir korupcijos. Taip Venesuelos prezidentas nukreipia dėmesį nuo nešvarių savo šeimos darbelių.

Pergalė rinkimuose

Sistemos centras – Venesuelos prezidentas Nicolás Maduro. Šį 2 metrų ūgio, stambaus sudėjimo vyrą dar iki savo mirties H.Chavezas pasirinko įpėdiniu.

Pasaulis šaipėsi iš N.Maduro, anksčiau dirbusio autobuso vairuotoju ir mielai pasakojančio, jog kartais velionis H.Chavezas jam pasirodo paukštelio pavidalu.

Politologai prognozavo jo režimo pabaigą jau 2016-aisiais, kai naftos kainos smigo žemyn, o po pasaulį pasklido tuščių šalies prekybos centrų lentynų vaizdai.

Atrodė, kad prezidento N.Maduro dienos suskaičiuotos, kai jo priešininkai 2015-ųjų gruodį laimėjo parlamento rinkimus.

Apie režimo žlugimą vėl prabilta ir praėjusį pavasarį, kai dešimtys tūkstančių protestavo prieš šalyje tvyrančią netvarką, 900 proc. pasiekusią infliaciją, savavališką opozicionierių suėmimą ir faktą, jog per praėjusius metus dėl maisto trūkumo vidutinis venesuelietis neteko 8,7 kg svorio.

Tačiau, per gegužės 20-ąją vykusius Venesuelos prezidento rinkimus N.Maduro buvo perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai.

Vargu ar galėjo būti kitaip, nes jo režimas kontroliuoja visas svarbiausias šalies institucijas.

Prie N.Maduro pergalės rinkimuose prisidėjo ir tai, kad balsavo tik 46 proc. gyventojų. Tai Venesuelos istorijoje žemiausias balsavimo aktyvumas.

Dėl to tik dar sustiprėja kaltinimai, kad prezidento laimėjimas yra abejotinas. Teigiama, kad rinkimai nebuvo teisėti ir skaidrūs.

„Ginkluotosios pajėgos, policija ir vyriausybė kovoja dėl pelningų vietų ir plėšia valstybę. Jokia mafija nėra pakankamai stipri, kad galėtų valdyti viena“, – aiškino buvęs policijos vadovas Rafaelis Rivero Munozas.

Pasak jo, būtent dėl šio varžymosi iki šiol Venesueloje nebuvo surengtas nė vienas karinis pučas. Valdžia tarp gaujų padalinta horizontaliai, nėra jokios hierarchijos.

Pagrindiniai opozicijos lyderiai yra kalėjimuose arba laikomi namų arešto sąlygomis.

Vargstanti šalis – naudinga

Valdant H.Chavezui prasidėjo procesas, kuris pasiturinčią naftos valstybę pavertė labiausiai korumpuota Lotynų Amerikos šalimi ir svarbiausiu narkotikų kontrabandos mazgu.

Kolumbijos policijos vertinimu, 160 tonų kokaino kasmet pagaminama būtent pasienio zonoje tarp Kolumbijos ir Venesuelos.

O vėliau mažiausiai trečdalis kokaino iš Kolumbijos per Venesuelą nukeliauja į Europą ir JAV.

Venesuelos ginkluotosios pajėgos ir Nacionalinė gvardija kontroliuoja visą pasienio regioną, taip pat vandens ir oro uostus. Už atitinkamą pinigų sumą jie narkotikų kurjeriams užtikrina apsaugą, dažnai patys organizuoja kvaišalų kontrabandą.

Jiems nereikia baimintis, kad bus demaskuoti, nes prezidentas H.Chavezas jau 2005-aisiais išmetė iš savo šalies JAV narkotikų kontrolės tarnybą (DEA).

Po H.Chavezo mirties nuo vėžio 2013-ųjų kovą jo įpėdinis dar patobulino šią sistemą.

N.Maduro kadencijos metu šalies ekonomika dar greičiau ėmė ristis į prarają. Tai korumpuotiems politikams ir valdininkams išėjo į naudą.

Venesuelos vyriausybė buvo priversta importuoti vis daugiau maisto produktų, kurie buvo pardavinėjami valstybinėse parduotuvėse valstybės nustatytomis kainomis.

Tokiu būdu ji sukūrė lygiagrečią ekonomiką, iš kurios pirmiausia praturtėjo kariuomenė. Tuo metu, kai milijonai venesueliečių kenčia badą, kareiviai ryžius, kukurūzus, mėsą ir pupeles juodojoje rinkoje parduoda daug brangiau nei subsidijuojama kaina.

Be to, jie kontroliuoja uostus: už kiekvieną iškrautą maisto produktų konteinerį gali reikalauti kyšio.

Venesueloje nėra jokios valstybinės institucijos, kuri priešintųsi sistemai. Tai niekur nėra taip akivaizdu kaip Kolumbijos ir Venesuelos pasienyje.

Iš Venesuelos į Kolumbiją atkeliauja benzinas, maisto produktai, automobiliai. Priešinga kryptimi plūsta narkotikų prekeiviai.

Išilgai sienos narkotikų mafija įkūrusi laboratorijas, kur kokainmedžių lapai perdirbami į kokainą.

Prekybą laimina valdžia

Praėjusį gruodį Niujorko teisėjas du pirmosios Venesuelos ponios Cilios Flores sūnėnus nuteisė dėl planuojamos narkotikų kontrabandos.

Jie siekė iš Kolumbijos per Karakaso oro uosto prezidentinio lėktuvo angarą įvežti į JAV 800 kilogramų kokaino.

Pajamos, kurių buvo tikimasi iš 20 mln. JAV dolerių vertės sandėrio, kaip teigė sūnėnai, turėjo padengti pirmosios ponios rinkimų kampaniją. C.Flores anuomet siekė būti perrinkta į Venesuelos parlamentą.

Teisėjas abu sūnėnus pasiuntė už grotų kalėti 18 metų.

Narkotikai paprastai atkeliauja iš auginimo vietų, kurios anksčiau priklausė Kolumbijos ginkluotosioms revoliucinėms pajėgoms (FARC). Kitos ginkluotos grupės nustumtos į tuštumą, kuri liko FARC kovotojams sudėjus ginklus. Kokainmedžiais apsodintas plotas čia per pastaruosius ketverius metus išaugo šešiskart.

Siekdami išvengti kokaino paketų sukeitimo narkotikų prekeiviai juos žymi savotišku firminiu ženklu. Kiekvieną naktį nuo nelegalių kilimo takų atsiplėšia lėktuvai.

„Tiek daug skrydžių nebūtų įmanomi be Venesuelos ginkluotųjų pajėgų žinios“, – „Der Spiegel“ sakė Jungtinių Tautų Kovos su narkotikais organizacijos vadovas Bogotoje Bo Mathiasenas.

Jau daugelį metų sklandė gandai, jog narkotikų voratinklis yra apraizgęs ir Venesuelos prezidento aplinką. Bet DEA trūko svarbiausių liudytojų – kol nebuvo suimtas W.Makledas.

Kol Bogota, Vašingtonas ir Karakasas ginčijosi dėl jo išdavimo, jis devynis mėnesius praleido Kolumbijos kalėjime. Anuomet Venesuelai dar vadovavęs H.Chavezas norėjo W.Makledą būtinai sugrąžinti į tėvynę.

Veikiausiai baimindamasis, kad narkotikų bosas galėtų išpasakoti apie savo ryšius su tuomete Karakaso vyriausybe.

W.Makledo advokato M.R.Gaitano teigimu, prezidentas H.Chavezas asmeniškai užtikrino mafijos bosą, kad jam nieko neatsitiks.

Nors pastaruoju metu auga įtampa tarp kaimyninių Lotynų Amerikos valstybių, Venesuelą palaiko kitos šalys – Rusija, Kinija, Turkija, kurios prezidentas iškart pasveikino N.Maduro pergalės proga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *