Legendinė sibiriečių nusikaltėlių kepurė – aštuoni trikampiai

Nusikaltėlio kepurė

Senieji sibiriečių nusikaltėliai ne­šiodavo legendinę kepurę, savotiš­ką savo vėliavą, vadinamą „aštuoniais trikampiais“. Kepurę sudaro aštuonios medžiagos skiautės, tarpusavyje susiūtos taip, kad sudarytų savotišką kupolą, kurio viršuje prisiuvama saga. Yra nedidelis snapelis. Kepurės gali būti tik šviesios arba baltos spalvos. Rusijoje tokia kepurė vadinama kepka, yra jų įvairiausių rūšių. Aštuoni trikampiai yra tik sibirietiškasis variantas.

Tikro drąsaus ir apsukraus nusikaltėlio aštuonių trikampių kepurės snapelis turi būti smarkiai lenktas, užap­valintas ir jokiu būdu neįlaužtas taip, kad ties viduriu suda­rytų aštrų kampą. Kai kas nors nori išreikšti panieką, savo priešo aštuonių trikampių kepurės snapelį lenkia tol, kol šis deformuojasi ir sulūžta.

Aštuonių trikampių kepurė buvo tokia svarbi, kad apie ją buvo pasakojamos istorijos ir kuriami posakiai.

Nusikaltėlių žargonu „užsidėti aštuonis trikampius“ reiškia įvykdyti nu­sikaltimą arba dalyvauti nusikalstamoje veikoje. „Laikyti aš­tuonis trikampius tiesiai“ reiškia būti budriam, saugotis kokio nors pavojaus. „Nusismaukti kepurę ant pakau­šio“ reiškia elgtis agresyviai, ruoštis pulti. „Kepka kreivai“ apibūdina ramų atsipalaidavusio žmogaus elgesį. „Užsismaukti aštuonis trikampius ant akių“ reiškia pranešti apie būtinybę dingti, slėptis. „Prikrauti aštuonis trikampius“ reiškia gauti ko nors su kaupu.

Sibiriečių nusikaltėlių visuomenėje buvo draudžiama prisiekti.

Nemažai nusikaltėlių tradicijas apdainuojančių kūrinių yra skirti aštuonių trikampių kepurei. Tai patarlės, eilėraščiai, dainos.

Aštuoni trikampiai buvo visų įvykių centre. Kepurė buvo minima visuomet ir visur, iš jos buvo lažinamasi įvairiausiose situacijose. Dažname ir nepilnamečių, ir suaugusių nusikal­tėlių pokalbyje buvo galima išgirsti frazių: „Tegul mano aš­tuonių trikampių kepurė užsiliepsnoja ant galvos, jeigu sakau netiesą“ arba „Te mano kepurė nuplasnoja man nuo galvos“, arba dar klaikesnis variantas: „Te mano kepurė mane mirtinai uždusina“.

Sibiriečių nusikaltėlių visuomenėje buvo draudžiama prisiekti. Tai buvo laikoma savotišku silpnumu, įžeidimu sau pačiam, nes tas, kuris prisiekia, sukelia įtarimą, jog sako netiesą. Vis dėlto pa­augliams besikalbant tarpusavyje ne kartą išsprūsdavo prie­saika, ir prisiekiama būdavo kepure.

Niekada nebuvo galima prisiekti motina arba tėvais, kitomis giminėmis, Dievu ir šventaisiais. Taip pat nebuvo galima prisiekti savo sveikata ar, dar blogiau, savo siela, nes tai buvo laikoma „Dievo nuosa­vybės gadinimu“. Nelikdavo nieko kita, kaip išsilieti ant savo kepurės

[S.A.55]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *