Senieji Kauno Daktarai – KGB saugumiečių voratinklyje

KGB

Saugumo darbuotojams devintojo dešimtmečio pradžioje buvo pavykę infiltruoti patikimus informatorius į garsiausias šalies kriminalines šeimas. Tarp jų – ir Kauno Daktarai. Taip teigė KBG užkulisius gerai žinantis asmuo.

Aiškėja, kad su saugumiečiais bendradarbiavo ne tik didelius pinigus kauniečių gaujai padėjęs uždirbti, o vėliau nuo jų užsakytų samdomų žudikų kulkų kritęs klestintis verslininkas Sigitas Čiapas, bet ir patys senosios Daktarų gvardijos atstovai.

Pirmojo nužudyto gangsterio paslaptis

1990 metų liepą iš tuomečio KGB kalėjimo korpuso, įsikūrusio Vilniuje, Gedimino prospekte, priešais Lukiškių aikštę, pabėgo kaunietis Rimgaudas Butautas, kadaise pagarsėjęs Rimelio ir Studento pravardėmis. Jis palaikė ryšius ir su Daktarų gaujos vyrais. Kalbama, kad šį pabėgimą suorganizavo patys to meto aukšti teisėsaugos pareigūnai.

2002 metų rudenį Rimelis paslaptingai dingo. Jo kūnas nerastas iki šiol.

Pirmas nepriklausomoje Lietuvoje kritęs „bachūras” – Algutis Edvardas Tamulis, tarp nusikaltėlių žinomas Išsižiojėlio ir Algelio pravardėmis palaidotas 1991 metų rugsėjo 27-ąją šalia Kauno esančiose Karmėlavos kapinėse.

Apie šiose kapinėse, kur nukryžiuotojo simboliai stovi ant praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje vienaip ar kitaip pagarsėjusių sušaudytų banditų ir jų aukų – gerai žinomų ir verslininkų, ir sportininkų kapų, iš tiesų egzistuojančią A.E. Tamulio kapavietę atsitiktinai sužinojau iš buvusio Daktarų gaujos veterano. Jis gerai pažinojo mane sudominusį velionį.

Pasakojama, kad morge apžiūrint kraupiai Rygoje po vietos autoriteto laidotuvių sudarkytą A.E. Tamulio kūną buvo aptikta net 100 durtinių žaizdų.

Kas tai – mafijos veikėjų ar jų rankomis veikusių sovietų slaptųjų tarnybų suplanuota žmogžudystė? Pirmaisiais nepriklausomybės metais viešai apie šią mirtį nebuvo plačiai kalbama. Tarp Kauno gangsterių vyravo „užsakomosios žmogžudystės“ ar net niekšingo išdaviko atsikratymo motyvai.

Jokiuose archyvuose nepavyko aptikti dokumentų, įrodančių tragišką kauniečio gyvenimo baigtį. Manoma, kad taip žiauriai susidorota su Išsižiojėliu, nes jis įtartas palaikęs draugiškus ryšius tiek su Kauno Daktarų ar Latvijos gangsteriais, tiek su KGB agentais. Neatmetama, kad po Rygos mafijos garsenybės žūties A.E. Tamuliu nuspręsta atsikratyti kaip per daug žinojusiu ar neparankiu tapusiu žmogumi.

Neįtikusiems – KGB etiketė

Prisiminkime, kad Lietuvoje KGB veikė iki 1991 metų rugpjūčio pučo. Išsižiojėlis buvo nužudytas tomis dienomis, kai paskutinius mėnesius visoje Sovietų Sąjungoje egzistuojančioje KGB šnipų kalvėje tvyrojo visiškas chaosas, greitų, o kai kada ir dviprasmių sprendimų metas.

Į mano klausimą, ar anuomet Išsižiojėlis galėjo bendradarbiauti su sovietų saugumo agentais, buvęs vyriausiasis kriminalinių susivienijimų atstovų medžiotojų vadovas Alvydas Sadeckas atsakė, kad tada „buvo tam tikrų prielaidų dėl jo ryšių su KGB“.

Visas mano abejones išsklaidė ir pripažino, kad šis asmuo išties nuolat teikdavęs informaciją sovietų šnipams, vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministrų man apie tai prasitaręs konfidencialaus susitikimo metu.

Garsiojoje žurnalisto V.Lingio nužudymo byloje prisegtoje VRM operatyvinėje pažymoje, kurioje apžvelgiami kriminaliniai 1988–1989 metai, rašoma, kad Vilniaus brigados autoritetų patikėtinis Viktoras Polonskis, pravarde Vesna ir kiti susipažįsta su A.E. Tamuliu.

Sostinės brigadininkai taip pat buvo siejami su saugumo darbuotojais.

„Nelabai įsivaizduoju, ką įdomesnio ar vertingesnio KGB agentams tuomet jis galėjo suteikti apie Kauno ar Rygos kriminalines šeimas. Juk jis niekada nebuvo iš tų, kuris galėjo valdyti saugumiečius dominančią informaciją. Manau, kad kažkas paskleidė tokias kalbas, norėdamas apšmeižti Išsižiojėlį. Juk tais laikais visi bijojo KGB, o kas patvirtins ar paneigs, kad tas ar kitas mafijos veikėjas iš tiesų turėjęs ryšių su šia struktūra. Tarp Daktarų būdavo patogu neparankius asmenis paversti KGB bendradarbiais“, – apie neįtikinamai skambančią versiją, kad A.E. Tamulis galėjęs dirbti slaptosioms tarnyboms, knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas” kalbėjo vienas buvęs vilijampoliečių senosios gvardijos veteranas.

Gaujai talkino buvęs KGB karininkas

Daktarų gaujos šlovės laikotarpiu jos nariai paniškai bijojo paslėptų klausymosi aparatų. Net ir praėjus keleriems metams po mįslingos Išsižiojėlio mirties ir KGB šnipų veiklos pabaigos, Kauno „slabados“ veikėjus kankino nepaaiškinama paranoja dėl nuolatinio persekiojimo ir informacijos nutekėjimo.

Kartais susirinkę į „Viliją“ gaujos lyderiai drausdavo jauniesiems pavaldiniams minėti jų vardus. Jei kalbėdavo apie Heną – paliesdavo ausį. Esama žinių, kad Daktarų buveinėje „Vilijoje“ sekimo prietaisų ieškojo daugelį metų pagrindinius gaujos autoritetus artimai pažinojęs tarp gangsterių Edu ausimi vadinamas Eduardis Guralija, kadaise buvęs SSRS KGB 16-osios (Radijo elektroninės žvalgybos) valdybos karininkas.

1996 metais Kauno apygardos teisme nagrinėjant skandalingojo EBSW koncerno slapto pokalbių klausymosi mazgo bylą, E.Guralija už neteisėtą telefoninių pokalbių klausymąsi ir informacijos rinkimą buvo nuteistas ir atliko baismę kalėjime.

Apklaustas E.Guralija pasakojo: „Jie (Daktarai) buvo labai atsargūs, įtarė, kad policija, specialiosios tarnybos juos seka, klausosi telefoninių pokalbių, šnipinėja patalpose, todėl kreipdavosi į mane po kratų ar įvairių jiems įtartinų įvykių. Taip pat jie labai domėjosi vykstančiais procesais versle, verslininkų interesais, veiklos sferomis… Esu buvęs restorane „Vilija“, kur jie nuolat būriavosi. Minėtų vyrų prašymu specialia aparatūra tikrinau patalpas, ar nėra įdėta klausymosi aparatūros. Taip pat tikrinau patalpas jų namuose ir net buvau radęs pasiklausymo siųstuvų (vadinamųjų „šaibų“) kai kurių gaujos narių namuose”.

Sueigos Sodų gatvės pirtyje

D.Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas” iš pastaruoju metu Klaipėdos apygardos teisme tebenagrinėjamos Daktarų gaujos bylos cituojamas vienas buvęs gaujos narys, sutikęs bendradarbiauti su teisėsauga: „Pagrindinė mūsų susitikimų, veiklos ir laiko praleidimo vieta buvo „Vilija“, kur buvo sprendžiami reikalai su verslinininkais, planuojami nusikaltimai, valgoma ir ilsimasi, tačiau taip pat važiuodavome į „Ubaldos“ pirtį. Ji irgi priklausė Daktarų grupuotei”.

Šiandien sunku patikėti, kad įžūlius Vilijampolės gangsterius nuo šėlionių neatgrasė tai, kad bemaž kiekvieną penktadienio pavakarę Žemuosiuose Šančiuose, Sodų gatvės 66 numeriu pažymėtoje pirtyje „Ubalda“, atsikvėpti rinkdavosi buvę ir dabartiniai aukšti Kauno teisėsaugos pareigūnai, glaudžiai susiję net su slaptosiomis tarnybomis, į kurių rankas yra patekę nemažai garsių rezonansinių nusikaltimų bylų su didžiausių anų laikų miesto kriminalinių veikėjų pavardėmis.

Į sovietmečiu dvelkiančią vienintelę Kaune išlikusią garinę pirtį fizines ir dvasines jėgas atgauti atvykdavo apie 10 penktą ar šeštą dešimtį perkopusių, tačiau sportiškos išvaizdos vyrų.

„Vantos“ klubo branduolį sudarė buvę ilgamečiai Kauno teisėjai, prokurorai, tardytojai, milicijos ir policijos pareigūnai. Kai kurie jų šiandien prie solidžių pensijų prisiduria versdamiesi advokato praktika, o keli vis dar eina aukštas pareigas įvairiose miesto policijos struktūrose. Yra duomenų, kad į šią pirtį vis dar kartais renkasi neaiškaus plauko veikėjai, kurie vengia teisėsaugininkų. Tačiau, kaip prieš keletą metų knygos autoriui D.Dargiui sakė vienas „Vantos“ klubo senbuvis, jis nežinąs, kas maudosi po jų, ir ironiškai pridūrė: „Pirtis – ne „zona“, čia visi nuogi ir lygūs!“

1995 metais „Ubaldos“ pirties įrengimų vadove dirbo anksčiau minėto KGB ryšininko E.Guralijos žmona. Neatmestina, kad anuomet pirtyje buvo ne tik įmontuota pokalbius fiksuojanti įranga, bet ir specialiai skleidžiami signalai, trukdantys klausytis pirties lankytojų pašnekesių.

Tačiau po daugelio metų atskleistas faktas, kad vienoje pirtyje mėgdavo vakarus leisti ir buvę įtakingi teisėsaugos veteranai, ir Daktarų šulai, šiandien kelia dviprasmių minčių.

Norėdami paveikti besiformuojančios nepriklausomos Lietuvos istorinių įvykių eigą, senosios Daktarų gvardijos nariai ir tuometiniai teisėtvarkos atstovai neretai įsipainiodavo į rezonansinius sąmokslus, skandalus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *