Samdomas žudikas žurnalistams papasakojo apie savo darbą

Samdomas žudikas Timur Makhauri

Ukrainos policijos pareigūnai, šių metų pradžioje Kijeve sulaikę Timūrą Machauri, džiaugėsi sučiupę nuožmų samdomą žudiką, esą dirbusį Kremliui. Bet šalies žvalgyba iškart pasirūpino, kad šis čečėnas būtų paleistas – iš tiesų jis visame pasaulyje medžiojo Rusijos agentus ir bendradarbiavo su ukrainiečiais, rašo „The Wall Street Journal“.

Šiandien T.Machauri tarp gyvųjų jau nėra. Paleidę jį iš kalėjimo, ukrainiečiai taip savotiškai paskelbė šiam Gruzijos piliečiui mirties nuosprendį.

Kai tik samdomas žudikas buvo suimtas Kijeve, teisėjas paskelbė, kad šis čečėnas – Gruzijos pilietis – įtariamas Kremliaus kritikų žudymu Turkijoje, ir įsakė nepaleisti jo už užstatą.

Tačiau policija greitai sužinojo, kad viskas ne taip paprasta. Ukrainos žvalgybos tarnybos pradėjo raginti pareigūnus paleisti T.Machauri. O pats čečėnas, iš pradžių tylėjęs, netrukus paaiškino, kad jis turėjo daug tapatybių ir kad pagrindinė jo veikla buvo tikrų Kremliaus agentų paieška ir eliminavimas.

Jis vasarį „The Wall Street Journal“ papasakojo, kad veikė visur, kur tik siekė Rusijos rankos ir kur buvo bandoma atsispirti Kremliaus įtakai – Čečėnijoje, Gruzijoje, Turkijoje, Sirijoje. Galiausiai – Ukrainoje, šalyje, kuri tapo paskutine jo darboviete.

Kijevas mirtinų intrigų sostinė

Vakarų diplomatų teigimu, Ukraina pastaraisiais metais virto tikru magnetu samdomiems žudikams.

Pastaruosius samdo tiek Maskva, tiek Kijevas, o šalyje neslūgsta užsakomųjų žmogžudysčių banga – eliminuojami ir Kremliaus agentai, ir Rusijos priešai.

Beveik kasdien gyvybių pareikalauja ir karas Donbase, tačiau samdomi žudikai veikia toli nuo kontaktinės linijos Rytų Ukrainoje – daugelis jų knibžda mirtinų intrigų sostine virtusiame Kijeve.

Tarp tokio slapto karo aukų – birželį Kijevo centre susprogdintas Ukrainos specialiųjų pajėgų žvalgybos vadas Maksimas Šapovalas. Taip pat – kovo mėnesį nušautas buvęs Rusijos Valstybės Dūmos narys Denisas Voronenkovas.

Atakų nemažai ir separatistų valdomose teritorijose, kur netrūksta ir Rusijos karių. Vasarį po raketos smūgio Donecke susidorota su sadizmu pagarsėjusiu separatistų bataliono „Somalis“ vadeiva Michailu Tolstychu, pravarde „Givis“.

Praėjusiais metais buvo susprogdintas Arsenas Pavlovas, pravarde „Motorola“. Bomba buvo paslėpta jo namo lifte.

Arsenijus Pavlovas Motorola

Bent jau Kijeve daugelis žudikų yra „laisvai samdomi“. „The Wall Street Journal“ šaltinių teigimu, nemažai jų tarnauja Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ar policijoje.

Pernai Baltarusijoje gimęs žurnalistas Pavelas Šeremetas savo tinklaraštyje paskelbė, kad dėl karo Donbase Ukrainą apėmė įstatyminis chaosas – esą savanorių batalionų nariai dirba išvien su nusikaltėlių grupuotėmis. Kitą dieną P.Šeremetas buvo susprogdintas.

Uždarbiu susivilioja ir užsieniečiai

Buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Valentynas Nalyvaičenka teigia, esą nužudymų šalyje daug ir dėl to, kad į šalį pastaraisiais metais atvyko daug užsieniečių, suvokusių, jog Ukrainoje galima neblogai užsidirbti.

Antai sausį Ukrainoje 13 metų kalėti nuteistas brazilas Rafaelis Lusvarhi. 32 metų vyrą, kuris buvo prisijungęs prie separatistų „Vikingų“ bataliono, Rusijos propagandistai garbino kaip didvyrį, bet policija jį sučiupo Kijevo Borispolio oro uoste, pateikusi pasiūlymą dirbti kitai pusei.

Anksčiau šiais metais prancūzu žurnalistu apsimetęs žudikas Arturas Denisultanovas-Kurmakajevas sugebėjo prisiartinti prie Kremliaus kritiko, čečėno Adamo Osmajevo ir į jį šauti.

A.Osmajevą išgelbėjo jo žmona Amina Okujeva, kuri greitai išsitraukė pistoletą iš rankinės ir dukart šovė į užpuoliką. A.Okujevai buvo atkeršyta – spalio 30-ąją ji buvo nušauta į galvą prie Kijevo.

Vis dėlto šioje kruvinoje suirutėje T.Machauri biografija įspūdinga. Žurnalistams vyras vasarį ramiai paaiškino, kaip jis kariavo su rusais Čečėnijoje, kaip padėjo Gruzijai per 2008 metų konfliktą su Rusija, kaip kovėsi su šios šalies kariais Sirijoje.

T.Machauri istoriją „The Wall Street Journal“ patvirtino ir buvę čečėnų sukilėliai, ir Gruzijos valstybės saugumo tarnyba, ir Ukrainos žvalgybos pareigūnai.

Čečėną priglaudė Gruzija

Čečėnas teigė į Ukrainą atvykęs medžioti Maskvos agentų, kuriuos Kremlius savo ruožtu irgi siuntė gaudyti Vladimiro Putino režimo oponentų. T.Machauri teigimu, nužudymus Ukrainoje perka Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Kremliui ištikimas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas.

„Aš žinau, ko ieškoti ir kaip juos sustabdyti, – paaiškino T.Machauri. – Daug tokių žudikų nėra.“

Anot vyro, jo karjera – tokia, kokia buvo – prasidėjo atsitiktinai. 1978 metais Grozne gimęs čečėnas norėjo mokytis groti pianinu, bet, kaip ir daugelis jaunų čečėnų, buvo įtrauktas į du Čečėnijos karus. T.Machauri prie sukilėlių prisijungė 1999 metais.

Daugelis jo klasiokų žuvo, kai Rusijos pajėgos subombardavo Grozną ir užėmė miestą. Pats T.Machauri pasitraukė į pietinius kalnus – kovotojai vis rengė pasalas rusų kariams.

Jaunas vyras netrukus užsitarnavo čečėnų kovotojų vado Šamilio Basajevo pasitikėjimą, bet 2002 metais pasitraukė į kaimyninę Gruziją, kai buvo sužeistas į kirkšnį. T.Machauri dar buvo grįžęs į Čečėniją, bet Š.Basajevas išsiuntė jį atgal į Gruziją – kad padėtų gabenti ginklus kovotojams.

Gruzija nuosekliai neigia Kremliaus kaltinimus, esą Tbilisis ginklavo Čečėnijos sukilėlius. Vis dėlto Gruzijos kovos su terorizmu centrui anksčiau vadovavęs Zurabas Maisuradzė pripažino, kad priglobė T.Machauri po savo sparnu.

Gruzinas įteikė jaunam čečėnui du gruziniškus pasus – Ruslano Papaskiri ir Timuro Machauri. Z.Maisuradzė taip pat pavadino T.Machauri „dideliu Gruzijos patriotu“, niekada nevengusiu imtis misijų prieš Rusiją.

[wp_ad_camp_1]

2006-aisiais T.Machauri esą įrodė savo ištikimybę Tbilisiui, kai susitiko su Rusijos agentu, kuris buvo pasiųstas jį nužudyti. Gruzijos pareigūnai sugebėjo pervilioti Kremliaus pasiuntinį, kuris virto dvigubu agentu.

Anot N.Maisuradzės, 2009 metais Maskva vėl pabandė eliminuoti T.Machauri – jo bute buvo paslėpta ir susprogdinta bomba. Čečėnas nenukentėjo.

Dalį kovotojų sugundė pinigai

Tiesa, dar kiek anksčiau Gruzijoje ir visame regione pradėjo sklisti gandas, esą T.Machauri dirba rusams. Kai 2006 metais buvo susprogdintas sunkvežimis, kuriuo važiavo jau minėtas Š.Basajevas, pasigirdo kaltinimų, kad sprogmenis mašinoje paslėpė būtent T.Machauri.

Čečėnas tokias kalbas „The Wall Street Journal“ paneigė. Pasak jo, gandus paskelbė Rusijos specialiosios tarnybos: „Rusai darė viską, kad mane nužudytų, bet nepavyko. Tad jie suteršė mano reputaciją.“

Buvęs JAV specialiųjų pajėgų instruktorius Robertas Schaeferis, praėjusio dešimtmečio pradžioje padėjęs ruošti Gruzijos karius, teigia, kad Maskva dažnai bandydavo pasėti paranoją tarp čečėnų sukilėlių ir skleisdavo suklastotus pranešimus apie kolaboravimą su Kremliumi.

Amerikietis vis dėlto pridūrė, kad daug rusų kariuomenės sutriuškintų čečėnų skurdo ir net badavo, tad dažnas neatsisakydavo pinigų už užsakomuosius nužudymus ir pamiršdavo draugystę bei ištikimybę.

„Į mūšius jie ėjo nusiteikę patriotiškai, bet netrukus pradėjo veltis į nešvarias operacijas“, – teigė R.Schaeferis.

Daug buvusių kovotojų vėliau paliko ir Čečėniją, ir Gruziją. Vieni jų su šeimomis apsistojo Turkijoje, o kiti patraukė į Siriją, kur prisijungė prie džihadistų, taip pat – grupuotės „Islamo valstybė“.

T.Machauri „The Wall Street Journal“ irgi teigė, jog pradėjo leisti vis daugiau laiko Turkijoje, o 2012 metais trims mėnesiams išvyko į Siriją – „kad įvertinčiau situaciją“.

Nufilmavo susitikimą su FSB agentu

Turkijoje čečėnas ir vėl buvo siejamas su paslaptingomis žmogžudystėmis. Vėl pasigirdo kalbos, kad jis – dvigubas agentas, dirbantis Kremliui.

Visos aukos, nušautos 2008-2011 metais, – buvę čečėnų kovotojai, o vienas vyras, Ali Osajevas, kuriam buvo triskart šauta į veidą, buvo artimas T.Machauri draugas, rašoma Turkijos teismo dokumentuose.

2012 metais T.Machauri buvo sulaikytas Stambulo Atatiurko oro uoste ir vėliau apkaltintas A.Osajevo nužudymu.

Teisme prokurorai pateikė įrodymų, kad T.Machauri buvo susitikęs su Rusijos FSB agentais – būtent FSB buvo įtariama užsakiusi susidorojimą su A.Osajevu ir kitais čečėnais.

Atsirado ir vaizdajuostė. Įrašą marškinių sagoje paslėpta kamera padarė pats T.Machauri – jis nufilmavo susitikimą su vienu Rusijos agentu, su kuriuo derėjosi dėl kainos už trijų Maskvos priešų eliminavimą.

Įraše, padarytame vienoje Stambulo kavinių, matyti, kaip T.Machauri lėtai valgo žuvį ir prašo „milijono (dolerių) už galvą“. Galiausiai susiderama dėl 0,5 mln. dolerių už vieną nužudymą.

Jau šiemet Kijeve T.Machauri aiškino, kad jam iškelta byla „buvo farsas“. Jis teigė, kad su Rusijos agentu susitiko paprašytas Gruzijos saugumo tarnybų – esą tikėtasi įvilioti FSB operatyvininką į spąstus ir galbūt jį užverbuoti.

Įdomu, kad buvę Gruzijos saugumiečiai „The Wall Street Journal“ patvirtino, jog būtent taip ir buvo.

Buvęs Gruzijos parlamento Gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Givi Targamadzė teigė, kad Tbilisis žinojo apie T.Machauri susitikimą su FSB pareigūnais. Esą operacija buvo palaiminta norint tiksliai išsiaiškinti, kas yra Rusijos specialiųjų tarnybų taikiniai.

O kaip vaizdo kamera? Anot T.Machauri, jis norėjo, kad susitikimas būtų užfiksuotas, nes buvo galimybė, jog derybos žlugs ir FSB agentas išsitrauks ginklą: „Jei būčiau žuvęs, įrašas paliudytų, kas įvyko.“

Teismas nuosprendžio T.Machauri taip ir nepaskelbė, tačiau jo ir nepaleido – net ketverius metus. Galiausiai 2016 metais čečėnas buvo paleistas.

Susprogdintas automobilyje

Stambule jis neužsibuvo. Netrukus jis nusiskuto užžėlusią barzdą ir išvyko į Ukrainą, kur prisijungė prie savanorių bataliono, kovojusio su prorusiškais separatistais Donbase.

Pats T.Machauri pripažino, kad fronte daug laiko nepraleido – jis dažniau būdavo Kijeve, kur ieškodavo Maskvos atsiųstų agentų.

Tačiau šių metų sausį čečėnas pastebėjo, kad pats yra sekamas, o kitą mėnesį buvo sulaikytas centriniame Kijevo turguje. Vyrą sučiupę pareigūnai konfiskavo pistoletą „Glock“ ir automatinį Stečkino pistoletą.

Kaip jau minėta, kalėjime jis neužsibuvo ir po trijų mėnesių buvo laisvas. Bet dar būdamas už grotų T.Machauri žurnalistams teigė jaučiantis, kad vis dar yra sekamas. Apie tai jis prasitarė ir bičiuliams.

„Įtariu, kad manęs Ukrainoje ieško Rusijos agentai, bet aš nebegaliu vykti niekur kitur. Dabar jau visur pavojinga“, – teigė vyras.

Draugams jis stengėsi nesakyti, ypač telefonu, kur vienu ar kitu metu keliauja, vengė tartis dėl konkrečios susitikimų vietos ir laiko. Iš pažįstamo Aukščiausiojoje Radoje T.Machauri prašė leidimo nešiotis ginklą – negavo.

Rugsėjo pradžioje T.Machauri, išgėręs kavos Kijevo centre, priėmė pažįstamos kvietimą pavėžėti jį namo. Mašinoje buvo ir moters dukra.

Automobiliui įstrigus spūstyje, jis staiga sprogo. Bomba, kuri, kaip vėliau nustatyta, svėrė du kilogramus ir buvo paslėpta dėtuvėje tarp priekinių sėdynių, sumaitojo T.Machauri kūną. Jis iškart žuvo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *