Kauno prakeiksmas sklaidosi

Kaunas

Kaunui ne vieną dešimtmetį klijuota nusikaltėlių miesto etiketė baigia išblukti. Dabar laikinąją sostinę taip gali vadinti tik labai nuo šių dienų aktualijų nutolęs asmuo.

Per dvi dienas − septynios aukos

Daugelis jau pamiršo nusikaltėlių susišaudymus mieste, reketuojamų verslininkų istorijas. Tačiau du Kaune nutikę įvykiai ir su jais susijusios aplinkybės itin niūriomis spalvomis ilgam ištepliojo miesto paveikslą.

Kas sieja 1993 metų spalį ir 2009 metų spalį?

1993 metų spalio 7 diena. Vilijampolė, restoranas „Vilija“. Nušauti penki kauniečiai, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su garsiausios laikinosios sostinės kriminalinės „Daktarų“ gaujos vadeivomis. Kauniečiams − šokas, kitų miestų gyventojams – akstinas Kauną vadinti banditų miestu.

2009 metų spalio 5 diena. Kauno senamiestis, V.Sladkevičiaus gatvė. Per kelias valandas, kaip įtariama, Drąsius Kedys nužudė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Joną Furmanavičių, o vėliau − savo dukros tetą Violetą Naruševičienę. Toliau Garliavoje vykusi drama supriešino vos ne visą Lietuvą, spėliojusią, ar „ta mergaitė“ buvo tvirkinama. Nors Garliava − ne Kauno miesto dalis, šalies gyventojams šis miestelis siejasi būtent su Kaunu.

Žudynių užsakovai nežinomi

Kauno miesto įvaizdžiui pakenkė ne tik daktarai. Tačiau būtent Kauno daktarų gauja tapo tikromis miesto legendomis. Ačiū Dievui, jau išnykusiomis legendomis, apie kurias jaunoji karta, t. y. kauniečiai, gimę po 1993-ųjų, sužinos tik iš knygų. Knygos – savotiški vadovėliai, kaip negalima gyventi, kaip susiklosto kriminaline romantika besižavinčiųjų gyvenimas.

Apmaudžiausia, kad net praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų po įvykių „Vilijoje“, visuomenei oficialiai taip ir nebuvo pristatyti šio žiauraus nusikaltimo iniciatoriai bei vykdytojai. Buvę ir esami teisėsaugos pareigūnai vis dar nelinkę viešai prabilti apie šią miesto gyventojus šiurpinusią kriminalinę istoriją.

Pedofilas teršė vardą

Daug didesnis baubas – Kaune siautėjęs pedofilas Ervydas Čekanavičius, kuris tik po bendrų žiniasklaidos bei policijos pastangų ilgiems metams atsidūrė už grotų. Beje, šis veikėjas ilgai gyveno „Daktarų“ tėvonija pramintame Vilijampolės rajone.

Ervydas Čekanavičius

Kaunas jau atsikratė sąsajų su Daktaru grupuote. Tokia etiketė liko tik vyresnės kartos arba mažai ką bendra su Kaunu turinčių žmonių galvose. Juk šiandien miestas garsėja jau visiškai kitais ir nebūtinai kriminaliniais personažais. Dabartinė karta yra pilietiška: apie įvairius įvykius dažniausiai praneša Kauno teisėsaugai.

Panašu, kad baigėsi vadinamųjų paniatkių amžius, kai, net ir tapus nuskriaustuoju, buvo negarbė bendradarbiauti su teisėsauga. Peržvelgus Daktarų bylą, akivaizdu, kad senieji nusikaltimai paaiškėjo tik tada, kai su policijos tyrėjais atvirai ėmėsi bendradarbiauti buvę šios legendinės gaujos nariai.

Kauniečiai − apsukrūs

Kaune negyvena vien tik sukčiai ar plėšikai. Jame gimė ir užaugo kur kas apsukresnių ir talentingesnių žmonių nei kituose šalies mietuose. Todėl nestebina, kad daugelis jų vėliau patraukė į Vilnių, Klaipėdą, išvyko į pasaulio sostines: Londoną, Niujorką, Čikagą.

Ugnį kurstė vilniečiai

Kauno, kaip ir kiekvieno miesto, įvaizdį veikia įvairūs teigiami ir neigiami įvykiai.

Negalima sakyti, kad 1993 m. spalio įvykiai labiausiai pakenkė miesto įvaizdžiui. Taip, neigiami įvykiai, ypač tokie, kurie kursto skaitytojų ar žiūrovų vaizduotę, sulaukia milžiniško žiniasklaidos dėmesio. Tačiau rimtą neigiamą poveikį įvaizdžiui gali padaryti tik pasikartojančios neigiamos žinutės.

Nuolatinis dėmesys kriminaliniams įvykiams Kaune ir nuolatinis miesto vardo minėjimas neigiamam kontekste – faktas. Jei pažiūrėtume į statistiką, pamatytume, kad didžiausias nusikaltimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, – tikrai ne Kaune. Neminėsime kitų teritorijų, nenorėdami perduoti simbolinės „nusikaltėlių miesto“ estafetės.

Primename, kad pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį Kaunas viešajame diskurse buvo vadinamas nusikaltėlių miestu

Toks Kauno vaizdinys ypač patiko sostinės gyventojams. Patiko, nes leido formuoti „gerųjų“ vilniečių tapatybę, priešinant ją „blogųjų“ antrojo miesto gyventojų tapatybei. Tokios tapatybės formavimo strategijos visada pasiteisina. Tačiau dabar taip nebėra. Kaunas jau turi naują įvaizdį. Tai – studentų, sportininkų, naujoviškų verslų ir „Rail-Baltica“ miestas.

Visada pasirengę sukilti

Didelę įtaką bendrajam žmonių supratimui apie Kauną, kauniečius padarė „Garliavos mergaitės istorija.

Lietuva dar kartą pamatė, kad Kaunas – vieta, kur potencialas socialiniam protestui ir mobilizacijai yra labai aukštas. Kauno regionas visada buvo vieta, kur laisvas žodis ir protestas rasdavo sau formas ir vietą.

Prisiminkime atgimimo laikus ir laikus po 1990-ųjų. Kur įsteigtas pirmasis nepriklausomas televizijos kanalas? Kur kūrėsi pirmųjų komercinių radijo stočių komandos? Tai vyko Kaune prieš gerus du dešimtmečius. Tačiau ir dabar toji nepriklausoma ir lengvai sukurstoma dvasia yra gaji, o žmonių ryžtas ginti savo nuomonę, nesvarbu, kam ir kiek ji atrodo teisinga, yra didelis.

Gaji netolerancija „kitokiems“

Kaunas – žalias, ramus miestas, kurio didžioji gyventojų dalis yra susijusi su universitetais. Miestas – sporto sostinė, kur auga ir treniruojasi Lietuvą garsinantys sportininkai.

Nesąžininga būtų vardinti vien teigiamus dalykus. Savivaldos neveiksnumas, miesto lyderių trūkumas, miesto erdvių (ne)atnaujinimas – skaudžios rykštės, neigiamai veikiančios miesto raidą.

Tik tam tikros savybės išskiria kauniečius iš kitų miestų gyventojų. Statistiškai Kaune gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Kauniečiai labiau palaiko dešiniąsias politines jėgas. Kauniečiai pripratę prie gana homogeniškos lietuviškos kultūros ir sunkiai supranta, kodėl Vilniuje, gatvėje, jiems paklausus kelio, vietiniai atsako lenkiškai.

Dėl tos pačios priežasties – homogeniškos kultūrinės aplinkos − kauniečiai kartais demonstruoja netoleranciją „kitokiems“. Kaip minėjome, kauniečiams būdingas aukštas socialinio protesto potencialas.

Įdomu tai, kaip kauniečių tapatybę yra paveikęs tarpukario laikotarpis ir laikinosios sostinės statusas. Šis istorijos tarpsnis užaugino inteligentiją ir aukštuomenės sluoksnį bei iki šiol smarkiai kursto kauniečių patriotizmą ir didžiavimąsi savo miestu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *