Prakalbo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų prižiūrėtojas

Kauno nepilnamečių pataisos namai kolonija

Ilgus metus su jaunaisiais šalies nusikaltėliais dirbantis Darius (vardas pakeistas) papasakojo, kas dedasi už uždarų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų durų. Kokie pavojai tyko pareigūnų kasdien.

120 nuteistųjų – 1 prižiūrėtojui

„Pernai teisingumo ministras išleido įsakymą, kuriuo nutarta sumažinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų darbuotojų skaičių. Neva mažėja nuteistųjų, turi mažėti ir jų prižiūrėtojų. Buvo atleista 30 darbuotojų. To pasekmė: trys prižiūrėtojai sėdi postuose, o ketvirtas, patruliuojantis, parą turi prižiūrėti vienas 120 paauglių, išsibarsčiusių per keturis aukštus. Net pavalgyti neturi kada.

Kas būtų, jei jam iškiltų pavojus? Beliktų bėgti. Nes koviniais veiksmais, bananu ir ašarinėmis dujomis vienumoje neapsiginsi“, – graudžią situaciją pateikė Darius.

Pasak jo, kasmet nuo jaunųjų nusikaltėlių nukenčia po vieną ar du darbuotojus. Jam pačiam kartą buvo bumerangu prakirsta galva. Vėliau, dėl to, jog nebuvo kam kitam, pačiam Dariui drausmės izoliatoriuje teko saugoti tą, kuris į jį tą bumerangą ir sviedė.

„Vienam prižiūrėtojui bandyta išdurti akį. Vyko teismų maratonas. Taip ir gyvename mes, nuolatiniame pavojuje. O žinote, kokią algą už tai gauna naujokas? 380 eurų. Ir tie dar vėluoja. Kas norės dirbti? Labiau apsimoka kariuomenėje savanoriu būti“, – liūdną pareigūnų realybę pateikė jis.

„Supuvusi“ nuteistųjų priežiūros sistema

Dariaus žodžiais tariant, kalta „supuvusi“ nuteistųjų priežiūros sistema. Pataisos namuose, kaip tardymo izoliatoriuje, turi būti atliekama nuolatinė nuteistųjų priežiūra.

Kaliniai kelia problemas, kabinėjasi prie prižiūrėtojų, nesutaria su kitais nuteistaisiais. Dažnai grasina nusižudyti ir bando tai daryti. Tačiau, dažniausiai, kaliniai būna fiziškai tvirtai sudėti. Norint juos sutramdyti, reikia 3-4 prižiūrėtojų“, – sakė Darius.

Turime naują jauną įstaigos vadovą. Jis bando inicijuoti tyrimus, kažką keisti. Sėkmės jam išgyventi šią mėsmalę. Kad ir kiek neigtume, pataisos namuose egzistuoja kastos. Kauniečiai ir klaipėdiečiai – verchai.

Trūksta psichologų

Prižiūrėtojo darbo praktikoje buvo trys lavonai. Vienas iš nusižudžiusiųjų – penkiolikmetis žudikas, anapilin pasiuntęs savo mamą ir seserį. Žudytis, pasak pašnekovo, bandė ir „feisbukiniu“ kalėjime vadinamas vienos rezonansinės žmogžudystės bylos „herojus“.

„Bandymų nusižudyti būna bent kartą per metus. Dažniausiai nuteistieji tik bando pagąsdinti – ne pasikarti, o prisismaugti. Jie žino, kad ateis patikrinti budintis ir radęs išgelbės. Turi tam 15-20 min. Tai dėmesio stoka. Bandymu žudytis jie protestuoja prieš kratas, reikalauja sau geresnių sąlygų. Bet nieko iš to nelaimi.

Tai – psichologinės problemos. Nereikia pamiršti, kad tie vaikai yra atėję iš gatvės. Ne auksiniai jie jau buvo ir laisvėje. Su jais turi dirbti psichologai. O jų įstaigoje – tik du. Dabar ruošiama Dinaminės apsaugos programa. Norima, kad prižiūrėtojai sugebėtų vertinti psichologines nuteistųjų būkles. Jog būtume jiems ir mama, ir tėčiu, ir griežtu dėde. Bet mes juk ne profesionalai“, – antrąją didžiulę problemą įvardijo Darius.

Pasak jo, iš 30 tardymo izoliatoriuje laiką leidžiančių nuteistųjų į psichologus kreipiasi 5. Kai kurie paprašo ir psichiatrų pagalbos. Ypač tie, kuriuos kamuoja nemiga.

„Yra tokių, kurie apsimetinėja. Kad tik pabūtų apsvaigę nuo vaistų. Tol, kol jie tardymo izoliatoriuje, nuolat prižiūrimi, juos galima sužiūrėti, bet perkelti į pataisos namus tarsi paskęsta minioje“, – patikino ilgametis prižiūrėtojas.

„Kaukolinių“ karta: nerūpi niekas

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose dienas gali leisti ir asmenys iki 24 m.

Jauniausiajam – 14 metų. Paklaustas, kokia dalis jaunų nuteistųjų – žudikai, Darius patikino, jog didelė: „Daugelis – žudikai. Turi 10 vagysčių atlikti, kad skirtų 45 d. suėmimą. O ir nepilnamečiams skiriamos bausmės nedidelės. Už nužudymą – 6 m., o į laisvę išeina jau po dvejų“.

Šiuolaikinę nusikaltėlių kartą vyras vadina „kaukoliniais“ arba „pilstuko“ karta. Tai alkoholikų, narkomanų vaikai. Niekas niekuo nesidomi. Jiems tik rūpi kaip ką „prasukti“.

„Kokia Lietuva, kokia gatvė, toks ir kalėjimas. Psichologiškai sunkūs vaikai dabar sėdi. Verslininkai tokie. Nė su vienu nepakalbėsi, nes neturi ką pasakyti. Štai anksčiau pataisos namuose būdavo ir smulkių kišenvagių. Vienas kitas angliškai mokėdavo, gitara grodavo“, – patikino Darius.

Vienintelis dalykas, kuris domina šiuolaikinius nuteistus jaunus nusikaltėlius – tai tabakas ir ką galima už jį gauti. Kol Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose buvo laikomos ir nusikaltėlės moterys, vykdavo mainai. Už vieną cigaretę nepilnamečiai sumokėdavo, pavyzdžiui, 3 eurus kainuojančiu šampūnu.

„Gal ir gerai, kad bent jau ne narkotikai jiems rūpi. Tabako jie parsiveža iš Vilniaus, Šiaulių, kai būna išvežami į apklausas. Ten juk kalinami kartu su suaugusiaisiais. Džiugu, kad prieš metus sugebėjome moteris iš mūsų įstaigos iškraustyti, tačiau greitu metu žada atkelti 40 suaugusių kalinių. Vėl prasidės problemos su nepilnamečių rūkymu“, – įsitikinęs pašnekovas.

Perkamiausios prekės – „Fanta“ ir „Coca Cola“

Kalinimo įstaigos parduotuvėje jaunieji nuteistieji gali įsigyti visko ir tokiomis pačiomis kainomis, kaip laisvėje. Tik nebūna akcijų. Neparduodamas tabakas, alkoholis ir tie maisto produktai, iš kurių galima pasigaminti svaiginančio gėrimo – cukrus, bulvės. Tiems, kurie neturi artimųjų, siunčiančių pinigų, mokama iki 30 eurų mėnesinė pašalpa.

„Perkamiausios prekės parduotuvėje – „Fanta“, „Coca-Cola“, dešrelės ir sausi makaronai. Nemokamai nuteistiesiems suteikiamos higienos prekės, tokios kaip tualetinis popierius, dantų šepetukas ar pasta. Yra ir daugiau jiems malonių. Štai už gerą elgiasi vežami į Girstučio baseiną, gauna net 1-2 dienas atostogų laisvėje. Draugės gali lankyti kasdien po 2 val.”, – teigė Darius.

Integracijos centre jiems suteikiama tokia laisvė, kad kai kurie net ima ir pasprunka. Juk nėra ten jokių apsaugos bokštų, priežiūros – tik vaizdo stebėjimo kameros. Tačiau dažniausiai sprukti nėra tikslo: juk bausmės neilgos, o ir bėgti pas ką nėra.

„Kartą sėdėjo pas mus vienas vaikinas. Kartu su juo, kai dar glaudėsi pas mus ir moterys nusikaltėlės, sėdėjo ir jo mama bei močiutė. Tai vaikai iš asocialių šeimų. Nelabai jiems rūpi, taip, kaip tabaką, prasinešti į įstaigos vidų, tarkim, telefonus. Ką jie su jais darys? Neturi kam skambinti. Štai kartą iškvietė į pataisos namus gaisrinę. „Papokštavo“. Per metus kratų metu ryšio priemonių konfiskuojame vos 1-2. Nedomina jos jų dar ir dėl to, kad kasdien leidžiama skambinti įstaigos telefonais”, – įdomius faktus pateikė Darius.

Didžiausia nuobauda – mėnuo be parduotuvės

Kratos, pašnekovo teigimu, atliekamos kasdien. Dažniausiai ieškoma tabako. Dėl kratų vyksta protestai. Pasak Dariaus, jo darbovietėje nuo 1990 m. buvo kilę tik du didesni maištai. Nuteistieji užsibarikadavo ir nieko neįleido. Viską išvartė, niokojo.

„Jie net nesugeba suformuoti savo reikalavimų, sąlygų iškelti. Veikia bandos principu. Nežino, dėl ko maištauja. Kvailiausia, kad patys viską sulaužo ir po to duoda valstybę į teismą, prisiteisia pinigų už netinkamas kalinimo sąlygas. Bet juk ne pareigūnai įėję į kameras viską suniokoja. Porą milijonų valstybė yra išmokėjusi už tai“, – teigė prižiūrėtojas.

Kalinimo įstaigoje galioja ir nuobaudų sistema. Nuteistiesiems galima skirti iki 10 parų nelaisvės drausmės izoliatoriaus vienutėje, suimtiesiems – iki 5 parų. Tačiau jiems tai dažniausiai – poilsis. Anksčiau kamerose būdavo tik kėdė, dabar – ir lova su patalais. Praguli bausmės dienas ir tiek.

„Baisesnė nuobauda nuteistiesiems yra uždraudimas mėnesiui apsipirkti parduotuvėje ar priimti vaišes iš artimųjų. Tačiau ir tuomet suranda išeitį – gardesnį kąsnį nupirkti paprašo kitų nuteistųjų. Taip pat prasižengusiems gali būti liepta valyti kameras, gali būti skirtas papeikimas“, – faktus iš gyvenimo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose baigė vardinti Darius.

Reklama: PARDUODA MALKAS VILNIUS

Vienas komentaras apie “Prakalbo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų prižiūrėtojas

  • 2017/03/09 at 01:16
    Permalink

    Kauno NTI – PN dirbau mokytoja, (prieš keletą metų), tad situacija pažįstu ,,iš vidaus“. Šie namai vadinami Pataisos namais, o kaip yra ištikro?
    1. Realybė yra ta, kad pataisos namuose vyrauja kastos: verchai, lygiai, putiovi, duchai, pamoikos. Ką tai reiškia? O tai, kad verchas gali primušti žemiau pagal kąstą esantį, dažniausiai labai žiauriai. Žemina liepdami atlikti įvairius darbus. Niekas neapgins, nes taip veikia sistema. Primuštasis negali skūstis, nes jam bus dar blogiau. Į klausimą,,kas atsitiko?“ – išgirsi atsakymą- ,,iškritau iš lovos“.
    Tarybinėje armijoje buvo ,,dedavšina“, Lietuvoje ši piktžolė jau išguita. Tačiau kastų sistema sėkmingai gyvuoja Pataisos namuose, virš kurių plevėsuoja ne tik Lietuvos, bet ir Europos vėliava…o už grotų nepilnamečiai….
    2. Šie namai negali (bent jau negalėjo prieš keltą metų) vadintis Pataisos namais, nes: visiems kolonijoje dirbantiesiems – nuteistieji yra ,,nurašyti“, beviltiški, nepataisomi…ir žeminami savo bendraamžių išgyvena kančias.
    Nuteistieji mane gerbė ir aš jų nebijojau. Jie ilgisi tiesos ir lygybės, kai kurie turi ir šviesią viltį…

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *