Kanapių auginimas Lietuvoje

Pluoštinės kanapės

Kanapės Lietuvoje auginamos nuo senų laikų. Ir dabar dar daug kas kanapes augina vazonuose ant palangės, nes tai gražus augalas. Daug jų – ir kolektyviniuose soduose.

Vienu metu kanapių auginimu buvo susižavėjęs ir žinomas aktorius bei šou verslo atstovas Ramūnas Rudokas. Jis Ispanijoje pamatė didžiulę pramoninių kanapių plantaciją ir, pasikalbėjęs su jos savininku bei kitais kanapių augintojais, Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti Baltijos kanapių augintojų asociaciją.

Aktorius buvo įsitikinęs, kad kanapių auginimas – išsigelbėjimas žemdirbiams. „Pramoninėms kanapėms nereikia nieko – nei trąšų, nei saulės, nei lietaus, nei priežiūros. Pasodinai ir švilpauji laukdamas, kol der­lius užaugs, – tuomet žurnalistams savo idėjas dėstė šou žvaigždė. Bet kaip įprasta šou verslo žmonėms, jie greitai užsidega – greitai ir perdega. Šian­dien R. Rudokas jau ir užmiršęs apie savo asociaciją, tačiau tokia asociacija išties gyvuoja.

Siekdama grąžinti Lietuvos tautiniam paveldui sėjamąją kanapę ir at­kurti pamirštą tradiciją (rankom sėti, rankom rauti, išgauti pluoštą, suverp­ti, išausti audinį, išspausti aliejų), asociacija suorganizavo šventę „Kanapėlę sėjau*. Rankomis buvo apsėtas pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikais kanapių laukas. Sėją lydėjo senosios lietuvių apeigos – lauko smilky­mas, sutartinės, laužai. O rudenį buvo organizuota kanapių rovimo ranko­mis talka.

Seimas 2012 metų gruodžio pabaigoje pritarė Pluoštinių kanapių įsta­tymo, kuriuo Lietuvoje būtų leista auginti pluoštines kanapes, projektui. Jį pristatęs tuometis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius atmetė nuogąs­tavimus, esą prisidengus pluoštinėmis kanapėmis, šalyje bus auginami nar­kotiniai augalai, ir pabrėžė, kad draudžiant tokių kanapių auginimą, gresia sankcijos iš Europos Sąjungos (ES), be to, šias kanapes Lietuvos ūkininkai jau augina.“, – sakė ministras.

Pagal Vyriausybės projektą, pluoštinėmis kanapėmis laikomos kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Canna – bissativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahi-drokanabinolio (THC – natūralios psichiką veikiančios medžiagos) yra ne daugiau kaip 0,2 procento.

Leidus auginti pluoštines kanapes, atveriama galimybė apsirūpinti ekologinėmis žaliavomis maistui, kosmetikos ir tekstilės pra­monei, statybinėms medžiagoms, biodegalams ir biokurui, bet ir labiau ap­saugoti mūsų aplinką. Auginant pluoštines kanapes galima sumažinti pesticidų naudojimą, nes šie augalai yra ne tik atsparūs daugeliui kenkėjų, bet ir patys naudojami biologinių augalų apsaugos priemonių gamybai ir net auginami šalia kitų kultūrų, kaip apsauga nuo kenkėjų. Be to, išskirtinai greitai augdamos kanapės ne tik užgožia piktžoles, bet ir palieka nepikt-
žolėtus laukus kitiems po jų auginamiems augalams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *