Sibiro nusikaltėlių principai numato, jog tatuiruotės turi būti daromos tam tikrais gyvenimo periodais. Negalima pasidaryti iš karto visų, kurios tau patinka. Egzistuoja tiksli schema.
Sakoma, kad tatuiruotes reikia „ištverti“. Išgyvenus ką nors ypatinga, tai papasakojama tatuiruotėmis lyg savotiškame dienoraštyje. Kadangi nusikaltėlių gyvenimas nelengvas, sakoma, kad tatuiruotės ne „daromos“, o „ištveriamos“.
Rusijos nusikaltėlių visuomenėse tatuiruočių kultūra yra labai stipri, o kiekviena tatuiruotė turi savo reikšmę. Tatuiruotės – tai savotiška asmens tapatybės kortelė, kuria pranešama apie savo padėtį nusikaltėlių visuomenėje. Tatuiruotėse atsispindi, kokiu nusikaltėlišku „amatu“ vertiesi, įvairi informacija iš asmeninio gyvenimo ir kalėjime patirtos kančios.
Skaityti daugiau
Čefyras – labai stipri juoda arbata, turinti stiprų stimuliuojantį poveikį. Išgerti puodelį čefyro yra tas pats kaip vienu mauku ištuštinti pusę litro kavos.
Čefyras verdamas ir geriamas laikantis senovinio ritualo
Senieji sibiriečių nusikaltėliai nešiodavo legendinę kepurę, savotišką savo vėliavą, vadinamą „aštuoniais trikampiais“. Kepurę sudaro aštuonios medžiagos skiautės, tarpusavyje susiūtos taip, kad sudarytų savotišką kupolą, kurio viršuje prisiuvama saga. Yra snapelis. Rusijoje tokia kepurė vadinama kepka, yra jų įvairiausių rūšių. Aštuoni trikampiai yra tik sibirietiškasis variantas.
Tikro drąsaus ir apsukraus nusikaltėlio aštuonių trikampių kepurės snapelis turi būti smarkiai lenktas, užapvalintas ir jokiu būdu neįlaužtas taip, kad ties viduriu sudarytų aštrų kampą. Kai kas nors nori išreikšti panieką, savo priešo aštuonių trikampių kepurės snapelį lenkia tol, kol šis deformuojasi ir sulūžta.
