Bezpridielas

Bezpridielas

Jis už grotų yra praleidęs apie 20 metų. Nuo 1973 metų jis sėdėjo tiek sovietmečiu, tiek atėjus kapitalizmui – ir Lietuvoje, ir Estijoje, ir Rusijoje, Sibiro lageriuose, todėl gali palyginti, kas pasikeitę nuo sovietinės Lietuvos laikų. Jo manymu, ardoma nusistovėjusi nusikaltėlių pasaulio tvarka, senųjų nusikaltėlių vis mažiau tramdomi jaunieji nusikaltėliai pradeda savivalę‚ „bezpridielą“.

Jei nusikaltimus darysi vienas, – tu silpnas, vienam – sunku. Na o prisijungęs prie grupuotės iškart privalai paklusti griežtai jos tvarkai.“ Kokia ji? Kaip ir valstybėje, nusikalstamam pasauliui irgi vadovauja savi autoritetai. Paprastai tai solidaus amžiaus nusikaltėliai, kurie patys nusikaltimų dažniausiai nebedaro, bet sprendžia nusikalstamo pasaulio grupuočių ginčus, nesutarimus. Gaujų lyderiai paprastai įsiklauso į tai, kas jiems autoritetų sakoma arba… ilgai negyvena.

Atsakai už kiekvieną žodį Kolonijų, lagerių, kalėjimų kamerose – dar griežtesnė tvarka. Čia taip pat neoficialiai valdo įkalinimo vietos autoritetas, o kamerose – pastarųjų lyderiai. „Pamenu, kai mane po teismo atvežė į pirmąjį lagerį Estijoje, kameros vyresnieji mane pasikvietė, išaiškino, kokie galioja nerašyti įstatymai, kas gresia juos sulaužius. Sužinojau, kad iš naujoko negalima tyčiotis, jo žeminti. Išvis kameroje negalima nieko įžeidinėti ir apkalbėti, nes teks atsakyti. „Pagrįsk savo žodžius, arba už juos atsakyk“ – toks griežtas nerašytas įstatymas.“ Nesivaldančiųjų, kitus įžeidinėjančiųjų, nelaikančiųjų savo žodžio, prasilošusiųjų, nevalyvųjų laukdavo bausmė. Jai būtinai turėdavo pritarti kameros valdžia, kiti kaliniai. Kokia ji? Nepritapėlis galėdavo būti tik sumuštas, o galėdavo būti pažemintas į atstumtųjų, „gaidžių“ kastą, iš kurios kelio atgal pas „normaliuosius“ nebėra. „Tačiau dabar ši per daug metų nusistovėjusi tvarka krinka. Vis mažiau įtakos turi senieji nerašytieji įstatymai, vis dažniau valdo pinigai.“

Rusišku žodžiu „bezpridielas“ nusikaltėliai vadina nepaklūstantį jokiems nerašytiems įstatymams, į net šiokios tokios jų moralės rėmus netelpantį elgesį. Anksčiau nusikaltėliai kiek įmanydami „bezpridielo“ vengė, nes už jį bausdavo ne tik teismas, bet ir nusikalstamo pasaulio autoritetai. Tiek laisvėje, tiek už grotų. Visais laikais kvailu, nenuspėjamu elgesiu garsėjo ir garsėja nepilnamečiai nusikaltėliai. Tokie, žiūrėk, staiga atsisako valgyti dešrą, nes kažkas nusprendė, jog ji primena… varpą. Arba kolonijoje atsisako pasimatymo su motina, nes ši atvyko apsirengusi raudonai – o raudona spalva, anot jaunųjų kvailių, esanti „gaidžių“ spalva. Suaugę nusikaltėliai tokio kvailo elgesio paprastai atsisako. „Tačiau atsisako su sąlyga, kad nusikalstamas pasaulis nelieka be savo valdžios, be autoritetų. Nesiimu spręsti, kiek teisinga, kad H. Daktaras, kiti vyresnės kartos nusikaltėliai persekiojami, tampomi, bet jei visa šita hierarchijos grandis bus policijos izoliuota, nebevaldomi jaunieji nusikaltėliai praras saiką, peržengia ribas. Žodžiu, pradės – ir jau pradeda –„bezpridielą“.

Vidas Antonovas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *