Alvinas Karpis – ieškomiausias JAV nusikaltėlis

Antspaudai

Alvinas Karpis, pravarde „Creepy“ – keliantis šiurpą (dėl niūrios šypsenos) savo lakais buvo ieškomiausias nusikaltėlis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuviu kilmės gangsteris buvo vienas iš tryjų bosu Barker-Karpis gaujoje. Federalinis tyrimų biuras A. Karpį laikė “Public Enemy No.1”. Jis taip pat buvo laikomas vienu protingiausių to meto nusikaltėlių.

Kriminalinė biografija

Creepy kriminalinė biografija buvo pakankamai ilga ir įspūdinga. Jis gimė 1907 metais Kanadoje, Monrealyje, imigrantų iš Lietuvos Karpovičių, pasivadinusių  Karpovicz, šeimoje. Tikrasis jo vardas – Albin Francis Karpowicz. Vėliau šeima persikėlė į Ameriką, Topeko miestą Kanzase.

Alvinas Karpis maždaug nuo dešimties metų pradėjo prekiauti pornografija, talkinti alkoholio kontrabandininkams ir suteneriams. Sulaukęs 19 metų jaunasis nusikaltėlis gavo 10 metų kalėjimo už apiplėšimą.

Nepilnametis buvo išsiųstas į pataisos koloniją Hačinsone, Kanzase. A. Karpis ir Lawrence De Vo sugebėjo pasprukti iš kolonijos. Tai buvo naujos, maždaug metus trukusios, nusikaltimų eros pradžia. Vėliau Lawrence De Vo buvo sulaikytas ir Creepy buvo priverstas pasitraukti pas tuo metu Čikagoje gyvenusius tėvus.

Vėliau, dar kartą, Alvinas buvo sučiuptas Kanzaso policijos mėgindamas pavogti automobilį. Vaikinas buvo sugrąžintas į koloniją, o paskui perkeltas į Kanzaso valstijos pataisos namus. Čia jis sutiko Fredą Barkerį, priklausantį liūdnai pagarsėjusiai grupuotei “Bloody Barkers” (Kruvinieji Barkeriai).

Karpis-Barker gauja

Kriminalinę šeimą vienijo broliai Arthuras, pravarde Daktaras, Fredas, Hernamas ir Lloydas. Jų motina buvo vadinama Motuše Barker. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje A. Karpio ir Barkerių gauja tapo vienu garsiausių nusikaltėlių susivienijimų. Jie plėšdavo bankus, nesismulkindami žudė kiekvieną, kuris tik pasipainiojo kelyje. Karpis-Barker gauja siekė tapti geriausias banku plėšikais JAV. Dažniausiai nusikaltimų organizatorius buvo A. Karpis. Jis niekada nepamiršdavo paskirti užduočių ir laikydavosi duoto žodžio. Gaujos sudarė bemaž 25 vyrai.

Karpis su gauja kiek pakeitė nusikaltimų braižą ir ėmėsi žmonių grobimų, matyt, nutarę, kad tai pelningesnis užsiėmimas. Jie pagrobė aludarį Viljamą Hamą, milijonierių iš Minesotos, ir uždirbo 100 tūkstančių dolerių. Vėliau gavo 200 tūkstančių išpirką už Edvardą Bremerį, bankininką iš Sant Paulo, irgi Minesotos valstijoje.

Grupuotei, vadovavo Alvinas, kuris turėjo fotografuojančią atmintį ir buvo apibūdinamas kaip „super protingas“.

Beje, Bremerio pagrobimas galėjo būti ir lemtinga klaida, nes jo tėvas buvo JAV prezidento Franklino Ruzvelto draugas ir kreipėsi į jį pagalbos.

Sunaikinti tokių nusikaltimų vykdytojus tapo svarbiausiu Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir vietos policininkų tikslu. Karpis pakilo į ieškomiausių sąrašo pirmąją vietą. Agentai ėmė lipti Karpis-Barker gaujai ant kulnų. Per susišaudymą su gyvenimu atsisveikino Motušė ir Fredas. Karpis sugebėdavo išvengti arešto, tačiau vos išsisuko Atlantic City’je, kuomet jį buvo susekė FTB agentai.

Daktaras buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už naktio sargo nužudymą. Hermanas nusižudė po to, kai buvo sunkiai sužeistas per susišaudymą su policija po gamyklos apiplėšimo. Lloydas buvo nuteistas 25 metus kalėti už pašto apiplėšimą. Po 16 metų jis buvo išleistas.

Alvinas tesė nusikaltimus su kitais bendrais. Jis suplanavo traukinio apiplėšimą, kuris jiem atnešė 27 tūkstančius dolerių.

Jis pasinaudojo ir pogrindinio gydytojo paslaugomis, kuris rūgštimi paveikė pirštų galiukus, kad Karpio būtų neįmanoma identifikuoti pagal pirštų antspaudus.

Po Ma ir Fredas žūties, Karpis tariamai pasiuntė žinią laišką pačiam Amerikos slaptųjų tarnybų vadovui J. Edgarui Hooveriui ir pranešė, kad šaltakraujiškai nušaus jį, kaip kad šis nušovė jo artimus sėbrus.

Eros pabaiga

FTB vadovas J. E. Hooveris nusprendė žūtbūt A. Karpį sulaikyti. Panašu, kad progos ilgai laukti nereikėjo. 1936-ųjų gegužės 1 dieną FTB agentai aptiko lietuvių kilmės nesugaunamąjį gangsterį Naujajame Orleane. FTB šefas asmeniškai atskrido jam uždėti antrankius. Kai būrelis ginkluotų agentų apsupo A. Karpio automobilį, priėjęs J. E. Hooveris pareiškė, kad šis suimtas. Tačiau po daugelio metų pasirodžiusiuose A. Karpio memuaruose teigiama, kad FTB vadovas pasirodė, kai jį jau buvo sučiupę eiliniai agentai. Esą jie paskambino savo vadovui ir pranešė, kad jis jau gali saugiai prieiti prie sulaikytojo transporto priemonės.

Oficiali FTB versija teigia, kad Hooveris pasiekė automobilį ir sugriebė Alviną, kai jis bandė pasiekti šautuvą ant galinės sėdynės (iš tiesų, automobilis, Plimutas kupė, neturėjo galinės sėdynės).

Plymouth

Kad ir kokia buvo tiesa, po A. Karpio arešto J. E. Hooveris tapo plačiai žinomas visoje Amerikoje, jo vardas buvo siejamas su kova prieš organizuotus nusikaltėlius iki pat šio veikėjo mirties.

Plymouth

Alvinas Karpis buvo pasiųstas į Alkatrazą kalėti iki gyvos galvos. Nuteistasis dirbo kalėjimo kepykloje, dažnai konfliktuodavo su kitais kaliniais. Karpis tapo kaliniu, kalėjusiu Alkatraze ilgiausiai – 26 metus.

Alvinas buvo išleistas iš kalėjimo lygtinai 1969 metais. Jis persikėlė gyventi į Kanadą. Parašė dvi atsiminimų knygas. Persikraustė į Ispaniją, kur 1979 metais mirė.

Alvinas Karpis

Alvinas Karpis dokumentika


Vienas komentaras apie “Alvinas Karpis – ieškomiausias JAV nusikaltėlis

  • 2015/06/17 at 12:36
    Permalink

    Kazkaip keista, nes si istorija panasi i sia: Džonas Herbertas Dilindžeris ( (angl. John Herbert Dillinger, 1903 m. birželio 22 d. Indianapolio, Indianos valstija – 1934 m. liepos 22 d. Čikagoje, Ilinojaus valstijoje, JAV) – bankų plėšikas, siautėjęs JAV vidurio vakaruose XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje.

    Šis pavojingas nusikaltėlis atsakingas dėl keleto policininkų nužudymo, daugiau nei dvidešimties bankų ir keturių policijos nuovadų apiplėšimo, bei dviejų pabėgimų iš kalėjimo. Nepaisant šių nusikaltimų kai kurie žmonės jį laikė moderniųjų laikų Robinu Hudu. Dėl savo grakščių judesių apiplėšimų metu, tokių kaip šuoliai ant prekystalių, ir sugebėjimo pabėgti nuo policijos, D. Dilindžeris įgijo „Kiškio“ (angl. „Jackrabbit“) pravardę.

    Didžiosios depresijos metais D. Dilindžerio ir jo gaujos žygiai, taip pat kaip ir Boni ir Klaido ar Ma Barkerio nusikaltimai, buvo plačiai nušviečiami JAV žiniasklaidos. Šių nusikaltėlių siautėjimo periodas (1931–1935 m.) dažnai vadinamas „Valstybės priešų era“ (angl. „Public Enemy Era“). Tuometiniai įvykiai padėjo išaugti Federalinių Tyrimų Biuro (FTB) įtakai.

    Persekiojamas policijos D. Dilindžeris daugiau nei metus slapstėsi Floridoje, Arizonoje, Mičigane bei Viskonsine. Visgi per eilinį pabėgimą nuo policijos jis buvo sužeistas, todėl slapta grįžo gydytis į savo tėvo namus. Netrukus, 1934 m. liepą, jis grįžo į Čikagą – miestą, kuriame buvo itin aktyviai ieškomas. Netrukus jį aptiko policija, kuri informaciją apie D. Dilindžerio buvimo vietą gavo iš vienos prostitutės. Liepos 22 d. policija apsupo kino teatrą, kuriame nusikaltėlis žiūrėjo filmą. D. Dilindžeris buvo ginkluotas ir bandė pabėgti iš apgulties, tačiau trys policininkų kulkos perskrodė jo kūną, o viena iš jų, pataikiusi į veidą, sužalojo D. Dilindžerį mirtinai

    Del John Dillinger daromu nusikalstamu veiklu isigalejo Federalinis Tyrimo Biuras, nes iki tol tiek visuomine tiei teisesauga buvo pries FTB, nes tai buvo laikoma dar viena gerai sugalvota pinigu plovimo schema.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *